EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 04 27

COM(2021) 120 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EMPTY

ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategija

{SWD(2021) 121 final}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategija

Įvadas

Naujajame migracijos ir prieglobsčio pakte pateikiamas išsamus ir integruotas požiūris, pagal kurį sutelkiamos visos susijusios politikos kryptys, siekiant sukurti veiksmingą, ilgalaikę ir tvarią migracijos ir prieglobsčio sistemą. Tikslas yra struktūrizuoti ES gebėjimą apsaugoti asmenis, kuriems to reikia, integruoti ES gyvenančius ir dirbančius asmenis ir užtikrinti veiksmingus ir humaniškus procesus, kad būtų grąžinti žmonės, neturintys teisės likti ES. Bendra ES grąžinimo sistema yra esminė visapusiškos ir integruotos migracijos valdymo sistemos dalis. Tiek savanoriškas grįžimas, tiek priverstinis grąžinimas 1 yra svarbūs veiksmingos grąžinimo politikos aspektai.

Bet kokios grąžinimo politikos sėkmė dažnai vertinama pagal tų asmenų, kurie iš tikrųjų grįžta į savo kilmės šalį, skaičių. Dabar šie skaičiai ES išlieka maži, ir tik maždaug trečdalis asmenų, kuriems buvo nurodyta išvykti iš ES, iš tikrųjų grįžta į savo kilmės šalis. 2 Kad būtų veiksminga, bendrą ES grąžinimo sistemą turi sudaryti tvirtesnės struktūros ES, pasitelkiant sustiprintą teisinę ir veiklos sistemą greitoms ir sąžiningoms grąžinimo procedūroms, kurias vykdant gerbiamos pagrindinės teisės pagal ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas, ir sustiprintą valdymą ES ir nacionaliniu lygmenimis, kaip siūloma naujame migracijos ir prieglobsčio pakte. Tai reikia derinti su veiksmingesniu bendradarbiavimu su šalimis partnerėmis grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse, kaip nurodyta neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „Bendradarbiavimo grąžinimo ir readmisijos srityje, kaip sąžiningos, veiksmingos ir visapusiškos ES migracijos politikos dalies, stiprinimas“ 3 . Norint įvertinti realią grąžinimo politikos sėkmę, vis dėlto svarbu atsižvelgti ne tik į grąžinamų asmenų skaičių, bet ir į atitinkamų asmenų situacijas, sudarant jiems galimybę oriai grįžti ir atsižvelgiant į jų reintegracijos perspektyvas grįžus į savo kilmės šalį.

Kartu su naująja teisine sistema, pateikta naujajame pakte, savanoriškas grįžimas yra esminis bendros ES grąžinimo sistemos aspektas. Be veiksmingų reintegracijos priemonių, savanoriško grįžimo tikslas – užtikrinti humanišką, veiksmingą ir tvarų neteisėtų migrantų grįžimą. Savanoriškas grįžimas, kuris laikomas ekonomiškai efektyvesniu nei priverstinis grįžimas, grįžtantiesiems suteikia realių galimybių ir, jau grįžus, yra atsižvelgiama į jų poreikius, lūkesčius ir perspektyvas. Vystant visapusišką partnerystę, šalys, į kurias asmenys grįžta, taip pat būtų labiau linkusios dalyvauti grąžinimo procese ir prisiimti atsakomybę už jį, kai grįžimas yra savanoriškas. Šie aspektai sukuria pasitikėjimą sistema, todėl ji tampa patikimesnė ir veiksmingesnė.

Vykdant veiksmingą ir plačių užmojų reintegracijos, kaip pagrindinės bendros ES grąžinimo sistemos dalies, politiką galima padėti įveikti socialinius ir ekonominius bei psichosocialinius sunkumus, su kuriais susiduria migrantai, grįždami į savo bendruomenę, ir padaryti jų grįžimą tvaresnį. Reintegracija turi būti rengiama dalyvaujant nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, priimančioms vietos bendruomenėms ir pilietinei visuomenei tam, kad padėtų suteikti realių ateities perspektyvų grįžtančiajam ir jų vietos bendruomenei. Vykdant plataus užmojo reintegracijos politiką turėtų būti palengvintas abipusiai naudingos ir visapusiškos partnerystės su šalimis partnerėmis, kurios yra labai svarbios naujame pakte, vystymas ir iš jo gaunama nauda. Vykdant tvarią reintegraciją taip pat turėtų būti prisidedama prie platesnių vystymosi strategijų šalyse partnerėse, siekiant vystymosi teikiamos naudos ir šalinti kai kurias pagrindines neteisėtos migracijos priežastis.

Šia strategija skatinamas savanoriškas grįžimas ir reintegracija, kaip neatsiejama bendros ES grąžinimo sistemos dalis. Daugelį metų Komisija rėmė ir teberemia savanorišką grįžimą ir reintegraciją naudodama įvairias nacionalines programas ir ES finansuojamus projektus. Tačiau tai pirmas kartas, kai Komisija pateikia savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją, kurioje išdėstyti nauji požiūriai į savanoriško grįžimo ir reintegracijos planavimą, skatinimą ir įgyvendinimą. Šios strategijos tikslas yra sukurti vienodesnį ir labiau suderintą valstybių narių požiūrį, kad būtų išnaudotos visos savanoriško grįžimo ir reintegracijos teikiamos galimybės. Joje pateikiamas požiūris, kuriuo skatinami nuoseklūs veiksmai, geresnis ryšys su vystymosi iniciatyvomis ir nacionalinėmis strategijomis šalyse partnerėse, stiprinami jų gebėjimai ir skatinama atsakomybė už jų piliečių grąžinimą, readmisiją ir reintegraciją. Jos tikslas yra padidinti bendros ES grąžinimo sistemos veiksmingumą ir tvarumą, kad abipusę naudą gautų grįžtantys asmenys, ES ir trečiosios šalys.

Šia strategija remiamas sėkmingas pagrindinių naujo migracijos ir prieglobsčio pakto aspektų įgyvendinimas, visų pirma aiškios grąžinimo pasienyje taisyklės ir procedūros, grąžinimo rėmimas ir naujos valdymo struktūros, palengvinant greitą savanorišką prie išorės sienų esančių prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, grįžimą ir sukuriant bendrą savanoriško grįžimo ir reintegracijos sistemą, kuria būtų galima palengvinti solidarumo priemonių įgyvendinimą.

1.Rėmimasis pasiekimais

Šioje naujoje strategijoje remiamasi ankstesniais metais pradėtomis iniciatyvomis ir patirtimi, įgyta įgyvendinant nacionalines ir bendras savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, taip pat ES finansuojamas iniciatyvas šalyse partnerėse. Kelios iniciatyvos, kurios yra šioje strategijoje pateiktos nuoseklios sistemos kūrimo pagrindas, vis dar vykdomos.

Europos grąžinimo ir reintegracijos tinklas yra ES finansuojamas kelių valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių 4 tinklas, kuris palengvina migracijos institucijų bendradarbiavimą. Tinklas tapo pagrindiniu suinteresuotuoju subjektu remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos procese. Jis teikia pagalbą grįžtantiesiems, sudarydamas bendras reintegracijos paslaugų teikėjų sutartis šalyse, į kurias grįžtama, ir nagrinėdamas bei įgyvendindamas novatoriškus sprendimus bendradarbiaudamas su savo nariais ir su trečiosiomis šalimis. Tinklas (kartu su savo pirmtaku Europos reintegracijos tinklu) nuo pat jo įkūrimo 2018 m. viduryje padėjo dalyvaujančioms valstybėms narėms sėkmingai sugrąžinti ir reintegruoti beveik 25 000 migrantų.

Remdamasi savo sustiprintais įgaliojimais, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) plėtoja savo gebėjimus, kad galėtų remti savanorišką grįžimą ir pradinę reintegraciją. 2020 m. agentūra pradėjo remti valstybes nares savanoriško grįžimo srityje. Maždaug 18 proc. 2020 m. agentūros organizuotų grąžinimo operacijų buvo savanoriški grįžimai, ir ši dalis didėja. 2022 m. viduryje FRONTEX perims Europos grąžinimo ir reintegracijos tinklo veiklą. Tai užtikrins, kad tinklo teikiama nauda būtų vienoda visoms valstybėms narėms ir kad FRONTEX galėtų visiškai veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus grąžinimo srityje, teikdama sklandžią paramą organizuojant pritaikytą grįžimą ir reintegracijos pagalbą grąžinamiems asmenims, visų pirma pasitelkdama reintegracijos paslaugų teikėjus trečiosiose šalyse. Pirmasis individualios bendros reintegracijos pagalbos grįžusiems iš ES bandomasis FRONTEX projektas prasidės 2021 m. gegužės mėn.; jis atveria galimybę visiškai įgyvendinti agentūros įgaliojimus remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos srityse.

Siekdama pagerinti konsultacijų grąžinimo klausimais kokybę, Komisija, atsižvelgdama į Europos migracijos tinklo veiklą, parengė ES konsultavimo grąžinimo klausimais sistemą, kuri valstybių narių organizacijoms teikia rekomendacijas kuriant, valdant ir plėtojant konsultavimo struktūras valstybėse narėse. Ši sistema yra pavyzdys kuriant arba vykdant nacionalines konsultavimo grąžinimo klausimais programas ir sprendžia konsultavimo problemas skatindama gerąją patirtį ir teikdama rekomendacijas. Be to, kartu su Tarptautiniu migracijos politikos vystymo centru (ICMPD) ir FRONTEX, Europos grąžinimo ir reintegracijos tinklas kuria bendrą konsultantų grąžinimo klausimais mokymo programą, kurioje sutelkiamas dėmesys į konsultantams reikalingus įgūdžius ir kompetencijas. FRONTEX dalyvavimu kuriant šią programą užtikrinamas papildomumas su agentūros veikla mokyti ekspertus grąžinimo politikos kaip nuolatinio korpuso narius.

ES ir valstybės narės strateginiu ir operatyviniu lygmenimis pastebėjo, kad reikia bendradarbiauti ir kurti bendras priemones, skirtas remti remiamą savanorišką grįžimą ir tvarią reintegraciją. Jau daug padaryta kuriant kai kurias pagrindines strategijos praktiniam įgyvendinimui skirtas priemones.

Reintegracijos pagalbos priemonė palengvina konsultantų grąžinimo klausimais ir grąžinimo paslaugų teikėjų keitimąsi informacija ir nukreipimą saugioje skaitmeninėje aplinkoje ir suteikia vartotojams galimybę stebėti remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas. Komisija taip pat įdiegė Grąžinimo ir reintegracijos pagalbos inventorių, kuriame kaupiama informacija apie pagalbos rūšį (t. y. pagalbos grynaisiais pinigais ar natūra lygį ir tipą), galimus paramos gavėjus, dalyvaujančias organizacijas ir kokiais procedūros etapais siūloma parama. Naudojant šias priemones bus galima geriau koordinuoti veiklą ES ir nacionaliniais lygmenimis, įskaitant grąžinimo rėmimo srityje, pagerinti finansavimo paskirstymą ir skatinti dalijimąsi gerąja patirtimi 5 .

2016 m. gruodžio mėn. buvo pradėta vykdyti ES ir Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) bendra migrantų apsaugos ir reintegracijos iniciatyva, finansuojama ES patikos fondo Afrikai. Be kitos veiklos, bendra iniciatyva buvo remiamas savanoriškas grįžimas ir tvari reintegracija Sahelio ir Čado ežero regionuose, Afrikos kyšulyje ir Šiaurės Afrikoje, taip pat padėta stiprinti migracijos valdymo struktūras trečiosiose šalyse. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. pagal ją 93 110 migrantų buvo suteikta pagalba po atvykimo, o 75 182 migrantų – reintegracijos pagalba, remiant 34 646 humanitarinius grįžimus iš Libijos į kilmės šalis. Pagal bendrą iniciatyvą grąžinimai vykdyti sėkmingai. Reintegracijos klausimu nustatyta sunkumų tokiose srityse kaip nacionalinių valdžios institucijų atsakomybė ir gebėjimai, veiksmų derinimas su kitais panašias operacijas vykdančiais subjektais ir stebėsenos kokybė 6 . Būsimos pastangos suteikti bendros reintegracijos pagalbą turėtų būti įtrauktos į visapusišką požiūrį ir suderintos su šiame kontekste nustatytais geografiniais prioritetais.

2.Problemos, kurias reikia spręsti

Nepaisant pastarųjų metų pasiekimų, vis dar yra galimybių maksimaliai padidinti savanoriško grįžimo ir reintegracijos teikiamą naudą. Šiuo metu savanoriško grįžimo dalis sudaro 27 proc. visų išvykimų iš ES. Keletas trūkumų neleidžia pasiekti visapusiško ES veiksmų dėl savanoriško grįžimo ir reintegracijos paramos ES veiksmingumo ir jį plėtoti, taip pat riboja reintegracijos trečiosiose šalyse tvarumą.

Skirtingi požiūriai Pagalba savanoriškam sugrįžimui ir reintegracijai ES yra suskaidyta – valstybėms narėms taikant skirtingus požiūrius stinga nuoseklumo, kurio reikia politikos veiksmingumui. Taip yra dėl to, kad nėra bendros sistemos ir valstybės narės skirtingais lygmenimis bendradarbiauja su bet kuria trečiąja šalimi.

Todėl, nors visos valstybės narės turi nacionalines remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, šios programos labai skiriasi. Visų pirma, skiriasi jų taikymo sritis (pvz., kai kurios taikomos tik prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai buvo atmesti), procedūros ir grąžinamiems asmenims teikiamos pagalbos lygis. Tai pakerta grąžinamų asmenų ir trečiųjų šalių pasitikėjimą sistema ir jų norą įsitraukti. Skirtingi pagalbos lygiai ar rūšys kelia įtampą, kai grąžinami asmenys palygina savo situacijas kol atliekamos bendros grąžinimo operacijos arba kai jau grįžta namo, ir apsunkina papildomų reintegracijos paslaugų teikimą kilmės šalims ir reintegracijos paslaugų teikėjams. Kadangi nėra nuoseklaus požiūrio, tai savo ruožtu apsunkina ES readmisijos susitarimų ir sandorių įgyvendinimą ir visapusišką bendradarbiavimą šiais klausimais. Tai taip pat gali pakenkti šalių partnerių pastangoms parengti suderintą požiūrį į grąžinamų migrantų reintegraciją ir sukurti klaidingus šalių partnerių lūkesčius dėl to, ką gali pasiūlyti ES. Suskaidymas taip pat gali paskatinti ir sukelti neteisėtų migrantų, kurie siekia pasirinkti tokį nacionalinį paketą, kuris labiau atitiktų jų individualius interesus, neleistiną judėjimą.

Norint visapusiškai skatinti savanorišką grįžimą, taip pat reikės tobulinti kai kuriuos dabartinės teisinės sistemos aspektus. Akivaizdu, kad kuo greičiau neteisėtas migrantas grąžinamas, tuo didesnė tikimybė, kad migrantas susitaiko su grąžinimu, jei jis atliekamas naudojant sąžiningą ir veiksmingą procedūrą ir asmuo gauna tikslią ir išsamią informaciją. Tačiau pasislėpimas savanoriško išvykimo laikotarpiu tebėra svarbi problema, kuri dar labiau trukdo grąžinti asmenis. Greitos ir sąžiningos bendros prieglobsčio ir grąžinimo procedūros bei taisyklės kartu su geresne parama savanoriškam grįžimui, įskaitant migrantams, kuriems taikoma pasienio procedūra dėl grąžinimo ir kuriems prireikus taikomas administracinis sulaikymas, gali padidinti savanoriško grįžimo skaičių ankstyvuose grąžinimo proceso etapuose.

Nepakankamas duomenų rinkimas. Šiuo metu turima statistinė informacija nepateikia viso vaizdo apie savanoriško grįžimo ir reintegracijos procedūrų naudojimą ES, nes valstybės narės neprivalo pranešti apie savanoriško grįžimo ir priverstinio grąžinimo pasiskirstymą bei apie grąžinamiems asmenims teikiamos pagalbos rūšį.

Nuoseklios konsultavimo grąžinimo klausimais sistemos ir mechanizmo, kuriuo būtų galima nukreipti grąžinamus asmenis į grąžinimo ir reintegracijos programas trūkumas (nukreipimai). Veiksmingas konsultavimas grąžinimo klausimais yra būtinas norint sustiprinti ryšius tarp etapo prieš išvykimą ir etapo po atvykimo bei sėkmingos reintegracijos. Dabar nėra nustatytos konsultavimo sistemos arba minimalių kvalifikacijos ir mokymo reikalavimų, kad būtų galima teikti šią paslaugą. Dabar naudojami keli mechanizmai, skirti nukreipti grąžinamus asmenis į grąžinimo ir reintegracijos programas, o tai lemia susiskaidymą, informacijos praradimą ir migrantų įgūdžių, poreikių ir užmojų bei siūlomos pagalbos neatitikimą. Tam, kad teiktų aukštos kokybės paslaugas, konsultantams grąžinimo klausimais reikalingi specialūs mokymai ir prieiga prie naujausios informacijos apie grąžinamiems asmenims teikiamą pagalbą ir esamas galimybes šalyse, į kurias jie grąžinami.

Nepakankamas suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimas. Savanoriško grįžimo ir reintegracijos srityje aktyviai veikia įvairūs suinteresuotieji subjektai ir subjektai, visų pirma ES nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, tarptautinės ir pilietinės visuomenės organizacijos, trečiųjų šalių valdžios institucijos nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Tai apima sienos apsaugos ir migracijos institucijas, socialinio darbo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, būsto ir švietimo institucijas, teisinę pagalbą teikiančias ir ne pelno organizacijas daugelyje šalių ir skirtingais lygmenimis. Dėl veiksmingo šių organizacijų veiklos koordinavimo stokos atsiranda dubliavimasis ir neveiksmingumas. Pavyzdžiui, valstybė narė gali remti tolesnį grąžinamo asmens vežimą iš atvykimo oro uosto į kilmės miestą bei trumpalaikį apgyvendinimą jame, kai pagal kitą ES projektą jau finansuojama ta pati apgyvendinimo vieta kartu su medicinine priežiūra. Nepakankama sinergija su nacionalinėmis plėtros strategijomis šalyse partnerėse gali turėti įtakos reintegracijos programų veiksmingumui ir tvarumui. Pavyzdžiui, rengiant mokymus grąžintiems asmenims reikia atsižvelgti į galimą sinergiją su vykdomais plėtros projektais ir suderinti su nacionalinėmis tam tikrų sektorių skatinimo strategijomis. Siekiant išvengti persidengimų arba spragų, reikia koordinuoti projektus tarp valstybių narių, o reintegracija turėtų būti integruota į programavimo veiklą.

Tvarumo stoka, be kita ko, dėl kilmės šalių atsakomybės ir gebėjimų trūkumo. Šalys partnerės reintegraciją paprastai vertina kaip teigiamą bendradarbiavimo dėl readmisijos aspektą. Tačiau dėl nepakankamų gebėjimų nedaug trečiųjų šalių sugeba valdyti reintegracijos procesą ir užtikrinti pakankamą veiklos koordinavimą su nacionalinėmis migracijos ir vystymosi strategijomis. Pavyzdžiui, šaliai partnerei, norinčiai dalyvauti teikiant reintegracijos paslaugas grįžtantiems piliečiams, gali trūkti valdymo struktūros, personalo, turinčio reikalingų įgūdžių (įskaitant paramos teikėjų teikiamos paramos valdymą ir stebėseną) ir gebėjimo teikti viešąsias paslaugas, specialiai pritaikytas grąžinamų asmenų ekonominiams, socialiniams ir psichosocialiniams poreikiams. Be to, vietos reintegracijos pagalbos teikėjams gali trūkti gebėjimų. Dėl to reintegracijos procesams gali trūkti tvarumo ir jie gali būti labai priklausomi nuo paramos teikėjų ir veiklos partnerių, taip pat gali būti suskaidyti dėl nepakankamo paramos teikėjų finansuojamų programų suderinamumo.

Nepakankamas finansavimas. Savanoriškas grįžimas ir reintegracija tapo labai svarbiais ES ir jos valstybių narių prioritetais. Vis dėlto tai, kaip skirstomos lėšos, sutelktos siekiant didinti savanoriško grįžimo mastą, ne visada atitiko visus poreikius ir lūkesčius.

COVID-19 pandemija yra papildoma problema, nes ji žlugdo ES galimybes grąžinti neteisėtus migrantus, riboja trečiųjų šalių gebėjimą priimti atgal savo piliečius bei juos reintegruoti ir gali sumažinti migrantų norą grįžti dėl socialinio ir ekonominio pandemijos poveikio kilmės šalyse.

3.Strateginis požiūris į savanorišką grįžimą ir reintegraciją

Šioje strategijoje pripažįstama savanoriško grįžimo vertė ir siekiama padidinti savanoriško grįžimo iš Europos ir tranzito šalių skaičių bei dalį, pagerinti pagalbos grąžinamiems asmenims ir jų dalyvavimo kokybę bei sustiprinti ES veiksmų suderinamumą ir valdymą.

Strategijoje nustatomas naujas, labiau koordinuotas ir integruotas požiūris į remiamų savanoriško grįžimo ir reintegracijos sistemų ir veiksmų trečiosiose šalyse kūrimą, skatinimą ir įgyvendinimą, siekiant užmegzti geresnius ryšius su kitomis vystymosi iniciatyvomis, sustiprinti trečiųjų šalių gebėjimus reintegruoti savo piliečius ir atsakomybę už tai bei padaryti sistemas tvarias. Šioje strategijoje laikomasi bendrų naujo migracijos ir prieglobsčio pakto tikslų ir jie yra skatinami, įskaitant valdymo struktūras ir bendradarbiavimo grąžinimo ir readmisijos srityse mechanizmą, išdėstytą pasiūlyme dėl reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo. Be to, šios strategijos įgyvendinimas padėtų padaryti naujajame pakte siūlomą pasienio procedūrą dėl grąžinimo veiksmingesnę, skatinant greitą savanorišką grįžimą nuo ES išorės sienų, taip sumažinant asmenų, kuriems taikoma pasienio procedūra, buvimo trukmę ir maksimaliai padidinant jos veiksmingumą. Veiksminga pasienio procedūra dėl grąžinimo taip pat palengvins savanorišką grįžimą ir jį paskatins, nes žmonės bus prieinami ir labiau linkę bendradarbiauti su valdžios institucijomis. Įgyvendinant šią strategiją ES gali geriau reaguoti į migracijos spaudimo situacijas, palengvindama savanoriško sugrįžimo rėmimą, kaip išdėstyta Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente, taikydama bendrą sistemą, kuri sumažina susiskaidymą ir stiprina valstybių narių bendradarbiavimą.

Reaguojant į šias problemas, strategijoje nustatoma daug priemonių taikymo sričių pagal septynis ramsčius, kurie sujungia vidinius, išorinius ir operatyvinius savanoriško grįžimo ir reintegracijos aspektus ir apima:

1.veiksmingesnę teisinę ir veiklos sistemą;

2.veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą;

3.paramą savanoriškam migrantų, esančių trečiosiose šalyse ir tarp jų, grįžimui ir reintegracijai;

4.veiksmingą konsultavimą grąžinimo klausimais ir nukreipimą;

5.pagalbos kokybės užtikrinimą;

6.reintegracijos pagalbos tvarumo ir šalių partnerių atsakomybės skatinimą; taip pat

7.savanoriško grįžimo ir reintegracijos finansavimą.

Strategijos sėkmė priklauso nuo sklandaus ir konstruktyvaus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Europos Parlamentą, valstybes nares, Europos Komisiją, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, FRONTEX, šalių partnerių ir daugybę savanoriško grįžimo ir reintegracijos paslaugų teikėjų (pvz., tarptautinės ir pilietinės visuomenės organizacijas, nacionalines ir vietos valdžios institucijas), kurie veikia šioje srityje, bendradarbiavimo.

3.1. Veiksmingesne teisinė ir veiklos sistema

Nors pagrindiniai šios strategijos aspektai gali būti įgyvendinami remiantis dabartine teisine sistema, ją reikia sustiprinti, kad būtų visapusiškai palaikomas strateginis ir suderintas požiūris į savanorišką grįžimą ir reintegraciją. Grąžinimo direktyvoje 7 pirmenybė teikiama savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui, tačiau joje nenumatoma remiamo savanoriško grįžimo programų kūrimo ir vykdymo arba neteisėtų migrantų reintegracijos rėmimo sistemos. Tarptautinėje teisėje taip pat trūksta taisyklių ar įsipareigojimų norint teikti tokią paramą 8 .

Pagal naują paktą siūloma teisinė sistema leistų šalinti šiuos trūkumus ir pritaikyti labiau konsoliduotą valdymo modelį, grindžiamą Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentu 9 . Pasiūlyme dėl Grąžinimo direktyvos naujos redakcijos 10 nustatomas bendras pagrindas siekiant suderinti nacionalines savanoriško grįžimo ir, jei reikia, reintegracijos programas, ir pateikiamos geresnės taisyklės, skirtos pagerinti migrantų bendradarbiavimą ir sumažinti pasislėpimų skaičių. Be to, kartu su iš dalies pakeistu pasiūlymu dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento 11 , juo siekiama sumažinti grąžinimo procedūrų trukmę ir apskritai supaprastinti grąžinimo procedūras ir padaryti jas veiksmingesnes, kartu užtikrinant, kad visais grąžinimo proceso etapais būtų gerbiamos grįžtančiųjų teisės, visų pirma pagrindinė teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Tai savo ruožtu bus naudinga įgyvendinant savanorišką grįžimą. Šioje strategijoje nustatyti užmojai ir tikslai turėtų atsispindėti vykstančiose derybose su Europos Parlamentu ir Taryba dėl naujojo pakto, ypač dėl paramos pažeidžiamiems asmenims 12 ir konsultavimo. Kalbant apie Grąžinimo direktyvą, Komisija rems siekį rasti kompromisą tarp abiejų teisėkūros institucijų, siekdama užtikrinti, kad teisinėje sistemoje būtų visiškai palaikomas strateginis savanoriško grįžimo naudojimas.

ES teisinė sistema taip pat turi užtikrinti ES sistemos sąžiningumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Pasiūlymu dėl patikslinto EURODAC reglamento 13 bus pagerintas valstybių narių gebėjimas stebėti grąžinimo ir reintegracijos pagalbos skyrimą ir sumažinti neteisėtų antrinių judėjimų riziką, kurią skatina skirtingos nacionalinės programos, įvedant naujus duomenų laukus šiai informacijai stebėti. Komisija stebės veiksmingą ir išsamų grąžinimo taisyklių įgyvendinimą, visų pirma pasitelkdama Šengeno vertinimo mechanizmą, taip pat atsižvelgdama į šioje strategijoje nustatytus veiksmus ir prioritetus.

Duomenys bus renkami geriau dėl iš dalies pakeisto Reglamento dėl Bendrijos migracijos statistikos 14 , nes valstybės narės pradės teikti duomenis apie grąžinimo rūšį ir gautą pagalbą, ypač apie savanorišką grįžimą ir reintegraciją. Be to, įsigaliojus ES atvykimo ir išvykimo sistemai 15 ir pradėjus veikti Šengeno informacinei sistemai neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui 16 , bus prieinama papildoma informacija apie savanoriško išvykimo laikotarpio suteikimą ir savanorišką neteisėtų migrantų grįžimą iš ES. Prisidės ir iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl EURODAC sistemos 17 ; pagal jį bus registruojama informacija, ar neteisėtiems migrantams buvo suteikta savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalba. Galiausiai, informuotumo apie migracijos padėtį ir jos analizės (angl. MISAA) ataskaitos taip pat suteiks operatyvinių žinių ir leis geriau išmanyti padėtį, susijusią su grąžinimu Sąjungoje. Šie pokyčiai leis patikimiau ir išsamiau apžvelgti savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos prieinamumą, jų naudojimą ir veiksmingumą ES. Surinkus visus šiuos duomenis sistemingai ir nuosekliai, padidės savanoriško grįžimo patikimumas, todėl valstybės narės bus paskatintos dažniau naudoti savanorišką grįžimą.

FRONTEX, kaip bendros ES grąžinimo sistemos įgyvendinimo institucijos, vaidmuo yra nepaprastai svarbus gerinant bendrą sistemos veiksmingumą ir naujomis priemonėmis palaikant praktinį konsoliduotos ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos sistemos naudojimą. Agentūra turėtų remti vis daugiau savanoriško grįžimo operacijų ir sustiprinti savo gebėjimą teikti operatyvinę pagalbą valstybėms narėms visuose savanoriško grįžimo ir reintegracijos proceso etapuose, įskaitant konsultacijas prieš grįžimą (pvz., informavimo kampanijos migrantams), pagalbą po atvykimo ir reintegracijos pagalbos veiksmingumo stebėseną.

Kartu valstybių narių valdžios institucijos turėtų labiau naudoti visą FRONTEX teikiamą operatyvinę pagalbą. Be to, kad FRONTEX perima Europos grąžinimo ir reintegracijos tinklo veiklą, ji kuria bendras reintegracijos paslaugas, kurios suteikia valstybėms narėms lankstumo, reikalingo nustatyti pagalbą kiekvienu atveju, užtikrina paslaugų turinio ir kokybės nuoseklumą ir palengvina dviejų vyriausybių bendradarbiavimą grįžimo ir reintegracijos srityse. Nuolatinio korpuso sukūrimas kartu su grįžimo ekspertais, teikiančiais specializuotą pagalbą, dar labiau padidins agentūros vaidmenį šioje srityje ir įgyvendinant šią strategiją. FRONTEX sukūrus specialų padalinį, kuriam vadovaus vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, agentūra galės vykdyti savo išplėstus įgaliojimus grąžinimo srityje.

Nepriklausomas pagrindinių teisių pareigūnas, kuriam talkina jo biure dirbantys stebėtojai, padeda FRONTEX įgyvendinti jos pagrindinių teisių strategiją ir skatina agentūrą šias teises gerbti vykdant visą jos veiklą, įskaitant grąžinimą.

Grąžinimo koordinatorius ir aukšto lygio tinklas grąžinimo klausimais, kurį sudarys valstybių narių atstovai, teiks tolesnę techninę paramą sujungiant įvairias ES grąžinimo politikos kryptis, įskaitant savanoriško grįžimo ir reintegracijos srityse, kur grąžinimo koordinatorius galėtų skatinti labiau suderintą požiūrį į reintegracijos pagalbą konkrečių šalių partnerių atžvilgiu. Grąžinimo koordinatorius glaudžiai bendradarbiaus su visais susijusiais subjektais, siekdamas užtikrinti, kad veiksmai būtų suderinti ir kad visa turima pagalba būtų visapusiškai išnaudojama. Koordinatoriaus ir aukšto lygio tinklo veikla bus neatsiejama valdymo sistemos, sukurtos pagal pasiūlymą dėl reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, dalis.

Tolesni veiksmai

3. 2. Veiksmingas visų suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimas

Reikia stiprinti esamų struktūrų koordinavimo veiklą ir susieti reintegracijos programas su platesnėmis šalių partnerių nacionalinėmis strategijomis ir vystymosi programomis, sumažinant dubliavimo riziką ir gerinant išteklių naudojimą.

Savanoriško grįžimo ir reintegracijos procesuose dalyvauja daugybė subjektų ir suinteresuotųjų subjektų. Vykdant šį procesą svarbiausi yra patys grįžtantys asmenys, taip pat jų kilmės šalys ir vietos kilmės bendruomenės. Europos Sąjungoje, be nacionalinių ir vietos valdžios institucijų (imigracijos institucijų, policijos, regionų, savivaldybių), diaspora, vietos bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijos gali padėti skatinti savanorišką grįžimą ir reintegraciją ir prisidėti prie neigiamos nuomonės apie grąžinimą mažinimo bendradarbiaujant su kilmės bendruomenėmis. Panašiai, teikiant paramą grąžinamiems asmenims už ES ribų, dalyvauja daugybė tarptautinių ir pilietinės visuomenės organizacijų, taip pat nacionalinės valdžios institucijų ir kitų kilmės šalių subjektų. ES delegacijos ir valstybių narių atstovybės trečiosiose šalyse turėtų užtikrinti bendrą ir koordinuotą ES požiūrį į reintegracijos projektų programavimą, įgyvendinimą ir stebėseną.

Remdamasi šalių partnerių patirtimi susiejant reintegraciją su vystymusi, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su vyriausiuoju įgaliotiniu, atitinkamose šalyse partnerėse užtikrins visų grąžinimo ir reintegracijos procesuose dalyvaujančių šalių, įskaitant nacionalines ir vietos valdžios institucijas bei vystymosi subjektus, veiklos koordinavimą. Šiais mechanizmais turėtų būti palengvinamas grąžinamų asmenų nukreipimas į atitinkamas vystymosi programas, kurios vykdomos šalyse partnerėse, galinčiose prisidėti prie tvarios reintegracijos, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo, švietimo, įgūdžių ugdymo ar socialinės įtraukties srityse.

ES delegacijos, remiamos Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų, turėtų prisidėti palaikydamos nuolatinį bendradarbiavimą su savo šalių suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, siekdamos geriau suprasti vietos aplinkybes ir prioritetus, nustatyti gebėjimų stiprinimo poreikius ir koordinuoti finansinę ir operatyvinę paramą. Kartu, kai tai bus įmanoma ir to prireikus, jos palengvins keitimąsi informacija ir veiksmų koordinavimą tarp valstybių narių, laikydamosi Europos komandos požiūrio.

Grąžinimo koordinatorius, kartu su aukšto lygio tinklu, taip pat rems nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimą dėl savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategijų bei programų, siekiant skatinti nacionalinių veiksmų ir šios strategijos nuoseklumą ir skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi.

Tolesni veiksmai

3.3. Parama savanoriškam migrantų, esančių trečiosiose šalyse, grįžimui ir reintegracijai

ES jau ilgą laiką remia savanorišką migrantų grįžimą iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis ir jų reintegraciją. Naudojant šią pagalbos formą, galima iš karto palengvinti susijusių asmenų padėtį, remiant juos susidūrus su pavojingomis situacijomis ir nelaimėms, taip pat prisidėti prie bendruomenių ir šalių, į kurias jie grąžinami ir reintegruojami, vystymo, o kartu tai gali dominti šalis partneres. Tokia parama bus tęsiama kartu su parama savanoriškam grįžimui iš valstybių narių, ją sustiprins didesnis reintegracijos tvarumas ir trečiųjų šalių nacionalinių valdžios institucijų atsakomybė.

Iš visų ES finansuojamų projektų itin svarbi yra ES ir Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) bendra migrantų apsaugos ir reintegracijos iniciatyva, nes ji užtikrino apsaugą, savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbą daugiau nei 100 tūkst. migrantų Libijoje, Nigeryje. ir kitose Afrikos šalyse, padėdama jiems grįžti ir tvariai bei ilgalaikiai reintegruotis į savo kilmės šalis Vakarų, Centrinėje ir Rytų Afrikoje. Bendra iniciatyva taip pat ribotai rėmė migrantų, grąžinamų iš ES, reintegraciją, kai tam nebuvo skirta kitų ES arba valstybių narių lėšų.

Be bendros iniciatyvos, ES, pagal Reintegracijos ir plėtros pagalbos Afganistane ir Bangladešo tvarios reintegracijos ir geresnio migracijos valdymo projektus, kuriuos taip pat įgyvendina TMO, teikė pagalbą Afganistano ir Bangladešo gyventojų, grįžtančių į savo kilmės šalį iš kitų trečiųjų tranzito ir kelionės tikslo šalių, įskaitant iš Irano ir Pakistano, savanoriškam grįžimui ir jų reintegracijai. Šiais projektais taip pat buvo labai remiama tvari migrantų iš Afganistano ir Bangladešo, grįžtančių iš ES valstybių, reintegracija.

Šalys partnerės, kurios taip pat yra neteisėtos migracijos kelionės tikslo ir tranzito šalys, gali jausti panašų susirūpinimą ir turėti panašių interesų, susijusių su neteisėtų migrantų grąžinimu ir užtikrinant jų tvarią reintegraciją kilmės šalyse. Toliau bus nagrinėjamos partnerysčių regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis galimybės, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, be kita ko, remiantis 2017 m. lapkričio mėn. įsteigtos Afrikos Sąjungos, ES ir Jungtinių Tautų darbo grupės dėl migracijos Libijoje patirtimi. Šiuo novatorišku trišaliu požiūriu, sutelkiančiu visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, buvo veiksmingai remiami savanoriški grįžimai iš Libijos su precedento neturinčiu Afrikos Sąjungos, kuri pašalino veiklos ir politinius trūkumus, pavyzdžiui, teikdama konsulinę pagalbą itin sudėtingomis aplinkybėmis, politiniu įsitraukimu ir parama.

Tolesni veiksmai

3.4. Veiksmingas konsultavimas grąžinimo klausimais ir nukreipimas

Svarbu migrantams kuo anksčiau pateikti savalaikę, naujausią ir patikimą informaciją konsultuojant juos asmeniškai arba internetu. Komisija kartu su Europos migracijos tinklu periodiškai peržiūrės ir atnaujins ES konsultavimo grąžinimo klausimais sistemą, kad galėtų dalytis naujausia geriausia patirtimi kaip kurti ir valdyti nacionalines struktūras, skirtas teikti konsultacijas grąžinimo klausimais.

Be to, Komisija bendradarbiaus su FRONTEX, kad specialistams sukurtų, kaip ilgalaikį tikslą, išsamią mokymo programą grąžinimo klausimais, kurią vykdant būtų mokoma apie visus grąžinimo politikos aspektus ir praktiką. Mokymo grąžinimo klausimais programoje bus specialūs savanoriško grįžimo ir reintegracijos moduliai, tačiau jais neapsiribojama, ir bus įtrauktos esamos priemonės, tokios kaip ES konsultavimo grąžinimo klausimais sistema ir bendra konsultantų grąžinimo klausimais mokymo programa. Kai tai tinkama, taip pat galėtų prisidėti atitinkami kilmės šalių suinteresuotieji subjektai. FRONTEX rems valstybes nares, kaip nuolatinio korpuso dalį dislokuodama ekspertus grąžinimo klausimais, išmokytus konsultuoti šiais klausimais.

Siekiant palengvinti prieigą prie informacijos ir dalijimąsi informacija apie esamas galimybes ir palengvinti nukreipimus tarp konsultantų grąžinimo klausimais ir paslaugų teikėjų, reikėtų geriau naudoti esamas informacines priemones, visų pirma Grąžinimo ir reintegracijos pagalbos inventorių ir Reintegracijos pagalbos priemonę. Reikia pagerinti šias žinių valdymo priemones tam, kad būtų galima supaprastinti Reintegracijos pagalbos priemonės naudojimą konsultacijose grąžinimo klausimais ir nukreipimo procese, taip pat kad būtų galima palengvinti reguliarų informacijos atnaujinimą ir analizavimą naudojant Grąžinimo ir reintegracijos pagalbos inventorių. Tai padės stebėti programas, jas kuo plačiau naudoti ir pagerinti jų kokybę.

Tolesni veiksmai

3.5. Pagalbos kokybės užtikrinimas

Pagalba savanoriško grįžimo atveju apima daugybę prieš grįžimą vykdomų veiklų, įskaitant konsultavimą, medicininę ir psichologinę pagalbą, taip pat finansinę, teisinę ir logistinę pagalbą kelionėms. Tokia pagalba dažnai teikiama kartu su pagalba po atvykimo ir reintegracija, siekiant padėti grąžinamam asmeniui rasti ar sukurti naujų galimybių šalyje, į kurią jis grąžinamas, įskaitant vietos bendruomenių įsitraukimą iš karto po atvykimo ir ilgesnį laiką.

Ši pagalba turėtų būti pritaikyta individualiai, teikiama atvykus ir ją teikiant turėtų būti atsižvelgiama į individualius, ypač pažeidžiamų grupių, gebėjimus ir konkrečius poreikius. Vaikų atveju kiekvienu atveju atskirai reikėtų įvertinti konkrečias sąlygas šalyje, į kurią grįžta, atsižvelgiant į jo asmenines ir jo šeimos aplinkybes. Tai užtikrintų, kad atvykę migrantai gautų reikiamą pagalbą ir kad jų grįžimas būtų tvarus. Nelydimų nepilnamečių ir vaikų migrantų poreikiai yra pagrindiniai ES prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemos politiniai prioritetai. Teikti kokybišką paramą vaikams savanoriško grįžimo ir reintegracijos kontekste ir pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus yra labai svarbu, kad jie galėtų kurti ateitį kilmės šalyje.

Aukštos kokybės pagalba pagerina galimybes tvariai reintegracijai. Tačiau trūksta bendrų kokybės standartų kuriant savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos turinį ir formą bei vertinant reintegracijos paslaugų teikėjų, kuriuos naudoja ES ir valstybės narės, gebėjimą sėkmingai siūlyti tokią pagalbą trečiosiose šalyse. Tai nulėmė didelius pagalbos kokybės, turinio ir nuoseklumo skirtumus, priklausomai nuo grąžinančios valstybės narės, susijusios trečiosios šalies ir reintegracijos pagalbos teikėjo. Be to, skirtingi paramos teikėjai, valdžios institucijos, reintegracijos pagalbos teikėjai ir vietos partneriai dažnai taiko skirtingus kriterijus vertindami sistemų sėkmę, o dėl to tampa sunku palyginti informaciją apie reintegracijos pagalbą ir sumažėja tokių duomenų vertė formuojant politiką.

Bendrų standartų trūkumas kartu su nacionalinių programų susiskaidymu gali turėti neigiamų pasekmių tiek neteisėtų migrantų, tiek trečiųjų šalių susitaikymo su grąžinimu lygiui. Visų pirma tai turi įtakos bendrai kelių valstybių narių su FRONTEX pagalba vykdomai veiklai arba grąžinimo rėmimo veiklai.

Reaguojant į šiuos trūkumus, labai svarbu, kad savanoriško sugrįžimo ir reintegracijos pagalbos teikėjų darbas atitiktų aukštus standartus. Komisija sukurs reintegracijos paslaugų teikėjų kokybės sistemą, pagal kurią bus nustatomi bendri standartai ir kurią būtų galima remti ES finansavimu. Šie standartai apims organizacinius ir projektų valdymo reikalavimus bei sąlygas teikti materialinę paramą. Pagal šią kokybės sistemą taip pat bus nustatyti pagrindiniai veiklos rodikliai, įskaitant savalaikiškumo, standartų laikymosi ir paslaugų lygio rodiklius, o tai leis gauti kokybiškesnius ir labiau palyginamus duomenis apie reintegracijos pagalbą. Įgyvendinant šią sistemą bus tinkamai atsižvelgta į konkrečius pažeidžiamų grupių, tokių kaip nelydimi nepilnamečiai, šeimos, neįgalieji ar prekybos žmonėmis aukos, poreikius. Sistemoje taip pat bus pabrėžiama, kad svarbu skatinti šalių partnerių atsakomybę ir plėtoti vietos reintegracijos paslaugų teikėjų veiklą, kurie, geriau žinodami vietos situaciją, galėtų geriau dirbti vietos kontekste ir būtų ekonomiškai efektyvesni. Kokybės sistemos kūrimas taip pat galėtų būti remiamas šalių partnerių subjektų dalyvavimu.

Naudojant kokybės sistemą padidės pasitikėjimas ES ir jos valstybių narių savanoriško grįžimo ir reintegracijos sistemomis, bus remiamas reintegracijos paslaugų teikėjų gebėjimų stiprinimas, bus padidinta ir suderinta individualios pagalbos kokybė ir turinys bei palengvės programos stebėsena ir vertinimas. Geriau suderinant nacionalinius požiūrius ir teikiant bendras procedūras bei taisykles dėl pagalbos teikimo būdų ir rūšies, kokybės sistema taip pat gali padėti įgyvendinti grąžinimo rėmimą ir padidinti trečiųjų šalių pritarimą bendrai valstybių narių grąžinimo veiklai.

Tolesni veiksmai

3.6. Reintegracijos pagalbos tvarumo ir šalių partnerių atsakomybės skatinimas

Bendradarbiavimas savanoriško grįžimo ir tvarios reintegracijos srityse yra pagrindiniai visapusiškos ir abipusiai naudingos migracijos partnerystės aspektai, kuriuos ES sustiprins pagal naująjį paktą su tranzito ar kilmės šalimis. Kilmės šalys gali geriausiai sukurti ekonomines ir socialines perspektyvas savo piliečiams, tarp jų ir grąžinamiems migrantams. Vis dėlto įvairios priežastys gali neigiamai paveikti jų atsakomybės jausmą už reintegracijos procesą. Kai kurios iš šių priežasčių yra susijusios su trūkumais, kurie yra susiję su gebėjimais, viešosiomis paslaugomis, taip pat su politinėmis, teisinėmis ir veiklos sistemomis. Nukreipimo sistema į reintegracijos procese teikiamų viešųjų paslaugų teikėjus, tokius kaip sveikatos priežiūros, mokymo ar švietimo paslaugų teikėjai ir įdarbinimo agentūros, gali būti nepakankamai išvystyta dėl veiklos koordinavimo trūkumo ir nepakankamos teikiamų paslaugų kokybės. Nepakankama tarptautinių subjektų veiklos ir kilmės šalių sukurtų struktūrų ir iniciatyvų sinergija, įskaitant paralelines struktūras, taip pat gali turėti neigiamą poveikį.

ES teiks paramą ir skatins laipsniškai didinti kilmės šalių atsakomybę už reintegracijos procesą nacionalinėse ir vietos iniciatyvose šalyse partnerėse, spręsdama kai kuriuos iš šių klausimų, siekdama užtikrinti tvarumą ir kontekstualizavimą bei padidinti veiksmingumą. Prireikus, ES veiksmai taip pat turėtų būti skirti pilietinei visuomenei ir privačiajam sektoriui, kad sutelktų jų stipriąsias puses. ES turėtų remti „veiksmų visais valdžios lygmenimis požiūrio“ į reintegraciją vystymą, geriau planuodama ir stiprindama sinergiją su nacionalinėmis ir vietos vystymosi strategijomis bei gerindama viešųjų paslaugų reagavimą į konkrečius grąžinamų asmenų poreikius, kartu atsižvelgdama į socialinės sanglaudos poreikius. FRONTEX pagal savo įgaliojimus taip pat turėtų teikti pagalbą tam, kad prisidėtų stiprinant šalių partnerių gebėjimus savanoriško grįžimo ir reintegracijos srityse. Tai apims ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimą trečiosiose šalyse, kad jie padėtų organizuoti readmisijos ir reintegracijos procesus, stiprinant vietos pajėgumus ir skatinant atsakomybę.

Siekdama maksimaliai padidinti reintegracijos pagalbos poveikį, kaip dalį mūsų tarptautinės partnerystės, kuri yra pagrindinė naujojo pakto dalis, ES padės sustiprinti valdžios institucijas ir migracijos valdymo struktūras trečiosiose šalyse ir vengs kurti paralelines sistemas, kurias valdytų arba paramos teikėjas, arba reintegracijos paslaugų teikėjai. Tokia parama turėtų būti stiprinami nacionalinių ir vietos valdžios institucijų bei reintegracijos paslaugų teikėjų gebėjimai administravimo srityje, pavyzdžiui, rengiant mokymus ir remiant politikos bei veiklos sistemų kūrimą ir įgyvendinimą, taip gerinant tvarumą ir mažinant priklausomybę nuo išorės paslaugų teikėjų ir paramos teikėjų finansavimo. Kilmės šalys bus skatinamos ir palaikomos prisiimti didesnę atsakomybę priimant grąžinamus asmenis ir padedant jiems orientuotis, pavyzdžiui, įsteigiant vieno langelio principu veikiančius padalinius, kurie palengvins prieigą prie viešųjų paslaugų ir koordinuos nukreipimą į reintegracijos ir kitus vystymosi projektus, su atitinkamu privačiojo sektoriaus įsitraukimu. Turėtų padidėti vietos bendruomenių įsitraukimas, be kita ko, atveriant vietos gyventojams bendruomenines reintegracijos sistemas.

Tai taip pat padidins suderinamumą su vystymosi programomis šalyse partnerėse, kurias remia ES ar kiti paramos teikėjai. Strateginiu lygmeniu partnerystės dialogas su šalimis partnerėmis padės atsižvelgti į strateginius prioritetus kuriant ir įgyvendinant reintegracijos programas, o veiklos lygmeniu geresnis veiklos koordinavimas ir informacijos valdymas, kuriuos palengvins strategijoje nurodytos nukreipimo ir keitimosi informacija priemonės, padės maksimaliai išnaudoti išteklius ir pagerinti nukreipimų kokybę visose programose. Reikėtų deramai atsižvelgti į vietos situaciją ir dinamiką, kad būtų užtikrintas reintegracijos pagalbos veiksmingumas.

Tolesni veiksmai

3.7. Savanoriško grįžimo ir reintegracijos finansavimas

Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ES atliko pagrindinį vaidmenį remdama savanorišką grįžimą ir reintegraciją, papildydama ir palaikydama ES valstybių narių nacionalines pastangas. Apskaičiuota, kad 75 proc. remiamo savanoriško grįžimo programų veiklos išlaidų buvo padengta ES finansavimu, o likusią dalį – finansavimu iš nacionalinių biudžetų.

Naujame 2021–2027 m. finansiniame cikle ES padidins savo vaidmenį, atsižvelgdama į šioje strategijoje nustatytus prioritetus ir remdama jos įgyvendinimą atitinkamuose fonduose, kartu užtikrindama veiklos koordinavimą viso proceso metu. Naudodama 2021–2027 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), Komisija rems valstybių narių veiksmus, kuriais skatinami savanoriški grįžimai iš ES, ir finansuos remiamo savanoriško grįžimo sistemas, taip pat migrantų pirminę reintegraciją jų šalyse. Be to, Komisija užtikrins finansinę paramą palaikant ir kuriant ES lygmens informacines priemones, tokias kaip Reintegracijos pagalbos priemonė ir Grįžimo ir reintegracijos pagalbos inventorius, ir stiprinant gebėjimus valstybėse narėse. FRONTEX teiks papildomą paramą šioje srityje vykdydama veiklą prieš grąžinimą ir po jo. Veikla, finansuojama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, ir FRONTEX vykdoma veikla daugiausia bus orientuota į ankstyvuosius reintegracijos pagalbos etapus ir konkrečią paramą atskiriems grąžinamiems asmenims.

Naudojant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) ir Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) III bus prisidedama įgyvendinant šią strategiją, be kita ko, padedant migrantams ir jų šeimoms tranzito ar kelionės tikslo šalyse už ES ribų savanoriškai grįžti namo ir ten reintegruotis. Numatoma, kad iš viso 79,5 mlrd. EUR biudžeto, 10 proc. Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės finansinio paketo bus skirta veiksmams, būtent kuriais bus remiamas migracijos ir priverstinio perkėlimo tvarkymas ir valdymas, sprendžiamos pagrindinės neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastys, kai tie veiksmai tiesiogiai skirti spręsti konkrečias problemas, susijusias su migracija ir priverstiniu perkėlimu. Naudojant šiuos fondus, kartu prisidedant prie Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo vykdomos veiklos ir remiantis nacionalinėms ir regioninėms ypatybėms pritaikytu požiūriu, taip pat bus prisidedama prie iš ES grąžinamų migrantų ir jų šeimų reintegracijos, visų pirma kuriant struktūras ir šalių partnerių gebėjimus bei įgyvendinant paramos programas, naudingas tiek grąžinamiems asmenims, tiek priimančioms bendruomenėms.

Be to, pagal KVTBP „Globali Europa“ ir PNPP III bus teikiama parama kilmės šalių nacionalinėms valdžios institucijoms ir subjektams, siekiant didesnės šių šalių atsakomybės už grąžinimo ir reintegracijos veiklą, vykstančią jų teritorijoje, be kita ko, stiprinant jų gebėjimą nukreipti grįžtančiuosius į veiksmingas reintegracijos programas ir padedant joms vystyti tinkamą teisinę ir politinę sistemas, taip pat atitinkamas informacines priemonės ir veiklos koordinavimo struktūras.

Naudojant šias dvi finansavimo priemones taip pat bus padedama atitinkamoms tranzito ar kelionės tikslo trečiosioms šalims stiprinti savo gebėjimą teikti apsaugą ir paramą savanoriškam grįžimui iš jų teritorijos, atsižvelgiant į migrantų poreikius, įskaitant pažeidžiamumą, pagrindines teises ir poreikį suteikti tarptautinę apsaugą.

Komisija į šioje strategijoje nustatytus prioritetus atsižvelgs programuodama savo įvairias savanoriško grįžimo ir reintegracijos iniciatyvas, susijusias su atskiromis šalimis partnerėmis ir regionais. Konkrečios šalys partnerės ir regionai, kurie galėtų pasinaudoti skirtingomis pagal strategiją numatytomis paramos formomis, bus nustatyti atliekant programavimą.

Be to, Komisija finansuos mokslinius savanoriško grįžimo ir reintegracijos tyrimus, kad paremtų strategijos įgyvendinimą ir sustiprintų įrodymus. Grąžinimo ir reintegracijos lūkesčiai bei nuomonės apie šiuos veiksmus turėtų būti toliau nagrinėjami kartu nuodugniai vertinant reintegracijos veiksmingumą ir tvarumą.

Tolesni veiksmai

Tolesni veiksmai

Kaip nustatyta naujajame migracijos ir prieglobsčio pakte, skatinti savanorišką grįžimą ir reintegraciją yra pagrindinis strateginis tikslas.

Prireikus, Komisija kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu, valstybėmis narėmis, FRONTEX, ES delegacijomis, šalimis partnerėmis ir įvairiais suinteresuotaisiais subjektais bei tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis migracijos politikoje, bendradarbiaus įgyvendindami visus šios strategijos aspektus, kad užtikrintų, kad ES ir nacionalinės programos yra gerai parengtos ir koordinuojamos siekiant skatinti ir remti veiksmingą ir humanišką savanorišką grįžimą ir tvarias reintegracijos programas.

Glaudus bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis bus labai svarbus įgyvendinant kelis strategijos aspektus. Naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas yra ženklas, kad keičiasi ES santykių su tarptautiniais partneriais migracijos srityje modelis. Šiuo tikslu Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su vyriausiuoju įgaliotiniu, bendradarbiaus su prioritetinėmis šalimis grąžinimo ir reintegracijos srityse kaip visapusiškos, subalansuotos, individualiai pritaikytos ir abipusiai naudingos migracijos partnerystės dalis, didindami ir remdamiesi jau turėtu pasitikėjimu.

Patobulinta teisinė sistema dar labiau palengvins veiksmingą šios strategijos įgyvendinimą. Komisija bendradarbiaus su Europos Parlamentu ir Taryba siekdama pažangos tęsti derybas dėl Naujojo pakto, įskaitant Grąžinimo direktyvos naują redakciją, ir jas užbaigti. Norint pasiekti šios strategijos tikslus, reikia maksimaliai išplėsti FRONTEX įgaliojimus, išplėsti nuolatinį korpusą ir padidinti jos gebėjimą remti savanorišką grįžimą ir reintegraciją.

Galiausiai, Komisija stebės strategijos įgyvendinimą, visų pirma atsižvelgdama į Europos migracijos tinklo veiklą ir reguliariai diskutuodama su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis Taryboje.

(1)

 Savanoriškas grįžimas reiškia remiamą arba nepriklausomą asmens grįžimą į trečiąją šalį, grindžiamą laisva grįžtančiojo valia; priverstinis grąžinimas reiškia priverstinį prievolės grįžti įvykdymą, visų pirma grąžinamo asmens fizinį vežimą į trečiąją šalį.

(2)

Iš 491 195 neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, kuriems 2019 m. buvo nurodyta grįžti, 142 320 iš tikrųjų grįžo į trečiąją šalį.

(3)

 COM(2021) 56 final.

(4)

Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Šveicarija Vokietija.

(5)

Daugiau informacijos apie ES konsultavimo grąžinimo klausimais sistemą ir reintegracijos pagalbos priemonę pateikiama prie šio Komisijos komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(6)

Žr., pavyzdžiui, ataskaitą „Learning Lessons from the EUTF“: https://ec.europa.eu/trustfundforafrica/sites/euetfa/files/exec_summary_llii__0.pdf ir https://ec.europa.eu/trustfundforafrica/sites/euetfa/files/learning_lessons_from_the_eutf_5.pdf .

(7)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

(8)

Vis dėlto kai kuriuose politiniuose pareiškimuose pabrėžiama savanoriško grįžimo ir reintegracijos svarba – žr., pavyzdžiui, JT darbotvarkės 2030 m. Darnaus vystymosi tikslai, 10.7 tikslas; Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, 21 tikslas.

(9)

COM(2020) 610 final.

(10)

COM(2018) 634 final.

(11)

COM(2020) 611 final.

(12)

Pagal Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 9 dalį pažeidžiami asmenys – nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, neįgalieji, pagyvenę asmenys, nėščios moterys, vieniši tėvai, turintys nepilnamečių vaikų, bei asmenys, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.

(13)

COM(2020) 614 final.

(14)

 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/851, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (Tekstas svarbus EEE), OL L 198, 2020 6 22, p. 1.

(15)

 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011, OL L 327, 2017 12 9, p. 20.

(16)

 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui, OL L 312, 2018 12 7, p. 1.

(17)

 COM(2020) 614 final.