Trys valdymo rūšys
Priklausomai nuo atitinkamo finansavimo pobūdžio, visos iš ES biudžeto finansuojamos programos pagal įgyvendinimo būdą yra vienos iš trijų rūšių:
- tiesioginio valdymo – ES finansavimą tiesiogiai administruoja Europos Komisija,
- pasidalijamojo valdymo – finansavimą bendrai valdo Europos Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos,
- netiesioginio valdymo – finansavimą valdo organizacijos partnerės arba kitos institucijos ES arba už jos ribų.
Todėl nors ES teikia finansavimą konkrečiai programai ar projektui, ji ne visada tiesiogiai įsitraukia į einamąjį valdymą. Vis dėlto, nors valstybės narės yra atsakingos už didžiosios ES biudžeto dalies įgyvendinimą, galutinė atsakomybė už jo vykdymą tenka Komisijai.
Todėl Komisija griežtai ir veiksmingai kontroliuoja, kaip naudojamos ES lėšos. Ši procedūra būna skirtinga, priklausomai nuo programos įgyvendinimo būdo.
Norėdamas gauti finansavimą projektui, pareiškėjas turės rasti tinkamą kvietimą teikti paraiškas arba pasiūlymus ir kruopščiai vykdyti konkrečius paraiškų teikimo nurodymus, nes kiekvieno kvietimo atveju jie būna skirtingi. Projektas dėl skiriamo finansavimo konkuruos su kitų konkurso dalyvių pateiktais projektais.
Tiesioginis valdymas
Tiesioginio valdymo atveju, Europos Komisija yra tiesiogiai atsakinga už visus programos įgyvendinimo etapus:
- kvietimų teikti paraiškas paskelbimą,
- gautų pasiūlymų vertinimą,
- dotacijos susitarimų pasirašymą,
- projekto įgyvendinimo priežiūrą,
- rezultatų vertinimą,
- mokėjimų vykdymą.
Šias užduotis vykdo centriniai Komisijos padaliniai, ES delegacijos arba ES vykdomosios įstaigos, nedalyvaujant jokioms trečiosioms šalims. Programoms, įgyvendinamoms taikant tiesioginį valdymą, tenka apie 20 proc. 2021–2027 m. ES biudžeto.
Komisijos tiesiogiai vykdomos programos pavyzdys yra Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME), kurios pagrindinė paskirtis – remti MVĮ kūrimą ir plėtrą. Jei pareiškėjas yra verslininkas, ieškantis finansinės ES paramos, tada kontaktinis ir valdantis padalinys bus Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga, administruojanti programą COSME.
Kvietimai teikti pasiūlymus tiesioginio valdymo būdu finansuojamiems projektams skelbiami Finansavimo ir konkursų portale (SEDIA).
Didelė dalis laikinos ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšų taip pat bus įsisavinama tiesioginio valdymo būdu, visų pirma pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), pagal kurią bus suteikta 723,8 mlrd. EUR paskolų ir dotacijų valstybių narių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti.
Dėl išskirtinio EGADP įgyvendinimo pobūdžio bus taikomos specialios procedūros. Lėšos bus išmokamos tiesiogiai valstybėms narėms, atsižvelgiant į nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.
Planais turėtų būti veiksmingai sprendžiamos per Europos semestrą nustatytos problemos, visų pirma – įgyvendinamos Tarybos priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Planai taip pat turėtų apimti priemones, skirtas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams spręsti ir jos teikiamoms galimybėms išnaudoti.
Apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina EGADP, žr. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės puslapį.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė
Pasidalijamasis valdymas
Pasidalijamojo valdymo atveju, už konkrečios programos vykdymą atsako ir Europos Komisija, ir valstybių narių nacionalinės institucijos, pavyzdžiui, ministerijos ir valdžios institucijos. Šiuo būdu vykdoma apie 70 proc. ES programų.
Pavyzdžiui, jei ūkininkas kurioje nors ES šalyje ketintų imtis ekologiškų pomidorų auginimo, jis turėtų teisę prašyti lėšų pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Tam jis turėtų kreiptis į savo šalies Žemės ūkio ministeriją arba lygiavertę instituciją, kuri ES vardu būtų atsakinga už šiam projektui skirtų lėšų valdymą.
Valstybių narių administracinės įstaigos (nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų) pasirenka, kuriuos projektus finansuoti ir prisiimti atsakomybę už jų einamąjį valdymą. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina, kad projektai būtų sėkmingai užbaigti ir kad lėšos būtų tinkamai panaudotos.
Pasidalijamojo valdymo fondams skirti nacionaliniai portalai
Kaip gauti ES regioninį finansavimą
Regioninio ir nacionalinio finansavimo institucijos
„EuroAccess“ – nemokama internetinės paieškos priemonė, skirta padėti pasinaudoti esamomis finansavimo galimybėmis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai Europos Sąjungoje ir jos makroregionuose didinti.
Bendros žemės ūkio politikos lėšos
Kaimo plėtros programos pagal šalis
Švietimo srities finansavimo partnerių paieška
Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties sričių finansavimo galimybės
Europos socialinio fondo parama jūsų šalyje
2014–2020 m. struktūriniai fondai
Dėl ilgalaikio pobūdžio kai kurie struktūrinių fondų projektai gali būti įgyvendinami ilgiau nei numatyta ilgalaikiame biudžete. Iki 2023 m. pabaigos valstybės narės vis dar gali skirti lėšų 2014–2020 m. DFP laikotarpiui. Šių fondų apžvalga pateikiama puslapyje 2014–2020 m. Europos struktūriniai ir investicijų fondai.
Netiesioginis valdymas
Kai kurios finansavimo programos iš dalies arba visiškai įgyvendinamos padedant kitiems subjektams, pvz., nacionalinėms valdžios institucijoms ar tarptautinėms organizacijoms. Pavyzdžiui, didžioji dalis ES biudžeto, skirto humanitarinei pagalbai ir tarptautiniam vystymuisi, įgyvendinama netiesioginio valdymo būdu.
Pavyzdžiai gali būti finansinė parama kovai su Ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje ir 2015 m. žemės drebėjimo padariniams Nepale likviduoti. Programoms, įgyvendinamoms taikant netiesioginį valdymą, tenka apie 10 proc. viso ES biudžeto.
Kai taikomas šis valdymo būdas, Komisija biudžeto vykdymo užduotis perduoda įvairių rūšių įgyvendinantiesiems partneriams, pavyzdžiui:
- trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams,
- tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų (JT) grupei, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui (TVF),
- Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos investicijų fondui (EIF),
- decentralizuotoms agentūroms, pavyzdžiui, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC), Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) arba Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX),
- viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įskaitant bendrąsias, pvz., iniciatyvą dėl naujoviškų vaistų, „Shift2Rail“, Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę („EuroHPC“),
- valstybių narių įstaigoms, pavyzdžiui, „Erasmus+“ nacionalinėms agentūroms, valstybių narių plėtros agentūroms, nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams.
Daugiau įgyvendinančiųjų partnerių, dalyvaujančių netiesioginio valdymo projektuose, pavyzdžių žr. puslapyje apie paraiškų teikimo procesą.