Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
218 001 straipsnis

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
F. Miklošičius 1853 m.

Franas Mìklošičius (slovėn. Fran Miklošič, vok. Franz Miklosich, 1813 m. lapkričio 20 d. Radomerščakas, Austrijos imperija – 1891 m. kovo 7 d. Viena, Austrija-Vengrija) – slovėnų ir austrų kalbininkas.

Laikomas lyginamosios-istorinės kalbotyros mokyklos, nagrinėjančios slavų kalbų gramatiką, pradininku ir vienu žymiausių XIX a. slavistikos tyrėjų.

Vienos Imperatoriškosios mokslų akademijos (1851 m; nuo 1848 m. korespondentas) narys, Peterburgo mokslų akademijos užsienio narys korespondentas (1856 m.).

F. Miklošičius gimė 1813 m. lapkričio 20 d. Radomerščako kaime netoli Liutomerio miestelio Štirijoje, dabartinėje Slovėnijoje.

Gimnaziją lankė Varaždine ir Maribore. Graco universitete apgynė filosofijos daktaro laipsnį, kurį laiką čia dėstė. 1838 m. F. Miklošičius išsikėlė į Vieną ir joje apgynė jurisprudencijos daktaro laipsnį, tačiau netrukus veiklos šioje srityje atsisakė ir visiškai atsidavė slavų kalbų tyrimams. Universitete jam padarė įtaką slovėnų filologo ir kalbininko Jernėjaus Kopitaro pažiūros. 1844 m. F. Miklošičius gavo darbą Austrijos nacionalinėje bibliotekoje ir joje dirbo iki pat 1862 m.

Daugiau...

rugpjūčio 5 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Santa Elenos kanjonas Didžiojo vingio nacionaliniame parke

Teksasas (angl. State of Texas) – 28-oji JAV valstija, esanti šalies pietvakariuose. Teksasas vakaruose ribojasi su Naująja Meksika, šiaurėje su Oklahoma, rytuose su Luiziana ir Arkanzasu. Pietvakariuose plyti Meksika, o pietryčius skalauja Meksikos įlanka. Administracinis centras – Ostinas. Valstijos plotas – 696 241 km² (pagal plotą – didžiausia JAV valstija po Aliaskos); 29 mln. gyventojų (2021 m.). Antra didžiausia valstija JAV ir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Hiustonas yra didžiausias valstijos miestas ir tuo pačiu ketvirtas didžiausias miestas JAV po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos. Teksasas yra vadinamas „Vienišos žvaigždės valstija“ dėl jos vėliavos, kurioje yra viena žvaigždė ir dėl to, kad ištisą dešimtmetį XIX amžiaus pradžioje Teksasas buvo nepriklausoma valstybė. JAV valstija nuo 1845 m. gruodžio 29 d.

Prieš europiečiams atrandant dabartinio Teksaso teritorijas, jose gyveno įvairios indėnų gentys, tačiau nė viena nedominavo visame regione. Vėliau europiečiams atradus kraštą, jo kolonizacija užtruko dėl vietinių gyventojų pasipriešinimo ir nepalankaus klimato. Prancūzams pradėjus pakrantėje įsiteigus kolonijas, Teksasą užėmė ispanai, tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėje Naujosios Ispanijos vicekaralystėje. Nuo XVIII a. daugelis Teksaso indėnų atversti krikščionybėn. Po to kai JAV 1803 metais įsigijo Prancūzų Luizianą kilo įtampa tarp JAV ir Ispanijos (vėliau Meksikos) dėl Teksaso likimo.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Teksasas.
Naujienos


Kalba