Pereiti prie turinio

Akmena (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akmena-Danė
Akmena ties Kretinga
Akmena ties Kretinga
Ilgis 62,5 km
Baseino plotas 595 km²
Vidutinis debitas 6,9 m³/s
Ištakos Kretingos rajonas
Žiotys Kuršių marios
Šalys Lietuva
Vikiteka Akmena-Danė
Danė Klaipėdoje
Akmena ties Kurmaičiais
Akmena ties Valėnais
Biržos tiltas

Akmena-Danė – upė vakarų Lietuvoje. Prasideda prie Mažųjų Žalimų kaimo, 6 km į p.v. nuo Salantų, teka per Kretingos rajoną, Kretingos miestą, Klaipėdos rajoną ir Klaipėdoje įteka į Kuršių marias.

55–57 km nuo žiočių ir Klaipėdos mieste upės vaga sureguliuota. Vidurupis teka eroziniu slėniu, gausu riedulingų rėvų. Žemiau Kretingos teka plačiu senslėniu. Slėnio vid. plotis 400–500 m, šlaitų aukštis 5–10 m. Aukštupio ir vidurupio vagos vidutinis plotis 5–18 m, žemupio iki 40 m. Gylis 0,3-1,3 m, Klaipėdoje 5–7 m. Vid. nuolydis 88 cm/km, žemupio (15 km iki žiočių) nuolydis 7 cm/km. Srovės greitis 0,1-0,2 m/s. Debitas žiotyse: maks. 90, min. 0,7 kub.m/s. Pavasario potvynių aukštis: vidurupyje iki 3 m, ties Klaipėda iki 1,7 m.

Manoma kad kuršiškos kilmės Dangės pavadinimas kilęs nuo to, kad Akmena ties Klaipėda tekėdama suformuoja statų „kampą“.

Laivas „Meridianas“ Akmenos – Dangės upėje Klaipėdoje

Ant Akmenos-Dangės upės yra 4 tvenkiniai:

  • Tūbausių (atstumas nuo žiočių 41,2 km, plotas 84,9 ha)
  • Padvarių (34,2 km, 82 ha, įrengtas 1981 m.)
  • Kretingos (31,4 km, 7,1 ha)
  • Bajorų (28 km, 1,5 ha)

Upę kertantys žymesni tiltai (pasroviui):

Prie upės esantys svarbesni objektai:

Prie upės Akmena-Dangė yra šios gyvenvietes: Mažieji Žalimai, Knėžai, Akmenalės, Rubiniškė, Darataičiai, Vaineikiai, Dubašiai, Kašučiai, Užparkasiai, Žiogeliai, Genčai, Tūbausiai, Kurmaičiai, Tinteliai, Padvariai, Kretinga, Bajorai, Ėgliškiai, Egliškiai, Valėnai, Šlikiai, Kretingalė, Sarčiai, Pipirai, Gvildžiai, Purmaliai, Tauralaukis, Klaipėda.

Nuo versmių iki Bajorų (Klaipėdos krašto ribos) vadinama Akmena, toliau – oficialiai Dane, – paprastai Dange (iki 1984 m. buvo vadinama tik Dange). Pirmą kartą ši upė paminėta 1252 m. liepos 29 d. Kalavijuočių ordino magistro ir Kuršo vyskupo sutartyje dėl Klaipėdos pilies pastatymo, ji vadinama Dange (1253 m. – Danghe, 1290 m. – Dange).

Upėvardis „Akmena“ kilo nuo žodžio akmuo. Pavadinimas „Danė“ laikomas labai senovišku, siejamas su av. dānu- „upė“, oset. дон „upė, vanduo“. O žodis „Dangė“ kildinamas iš danga („purvina, pelkėta vieta, valka“).[1]

Nėra sutariama, kuri vandenvardžio lytis – Danė ar Dangė – pirminė. Dalis kalbininkų (Vytautas Mažiulis, Antanas Salys) formą Dangė laiko pirmine, kuršiškos kilmės. Šaknis dang- yra daugiareikšmė, o latvių vardyne itin susijusi su vietovardžiais. Be pagrindinės reikšmės 'riesti, lenkti' ir iš jos išeinančių 'kampas', 'įlanka', 'nelygus, išdaužytas kelias', yra ir kita – 'žemuma, žema, pelkėta vieta'.[2]

  1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
  2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. p. 41–42.