Pereiti prie turinio

Bosnija ir Hercegovina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bosnija ir Hercegovina
bosn. Bosna i Hercegovina
Босна и Херцеговина
Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnijos ir Hercegovinos herbas
Vėliava Herbas
HimnasBosnijos ir Hercegovinos valstybinis himnas

Bosnija ir Hercegovina žemėlapyje
Valstybinė kalba bosnių, kroatų, serbų
Sostinė Sarajevas
Didžiausias miestas Sarajevas
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Viceprezidentas
 • Ministras pirmininkas
 
Milorad Dodik
Bakir Izetbegović
Zoran Tegeltija
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
51 129 km2 (125)
1,4 %
Gyventojų
 • 2021
 • Tankis
 
Didėjimas 3 824 782[1] (130)
69 žm./km2 (82)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2022
Didėjimas 23,006[2] mlrd. $ (115)
Didėjimas 7 078[2] $ (89)
Valiuta Konvertuojamoji markė (BAM)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+1 (CET)
UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jugoslavijos
1992 m. balandžio 5 d.
Interneto kodas .ba
Šalies tel. kodas +387
Kirčiavimas Bòsnija ir Hercegovinà[3]

Bosnija ir Hercegovina (bosn. Bosna i Hercegovina / Босна и Херцеговина) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Rytuose ribojasi su Serbija, pietryčiuose – su Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose – su Kroatija. Pietuose turi siaurą (~20 km) Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Sarajevas. Valstybė sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos istorija.

Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.

Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi (Dalmatijos ir Panonijos provincijos).

Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.

1875 m. rugpjūčio 29 d. Bosnijoje kilo sukilimas prieš turkus, su reikalavimu prisijungti prie Serbijos. 1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartimi gavo autonomiją. 1878 m. birželio–liepos mėnesį pagal Berlyno kongreso nutarimą šalis buvo okupuota Austrijos–Vengrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybės dalimi.

1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos politinė sistema.

Santvarka – federacija. Konstitucijos galia suteikta Daytono sutarties (1995) 4 priedui. Valstybei vadovauja iš trijų narių sudarytas Prezidiumas, kuriame atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės (bosniai, kroatai, serbai). Prezidiumo nariai renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, nariai vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu (po 8 mėnesius)

Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupština), sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų (Predstavnički Dom; 42 nariai) ir Tautos Rūmų (Dom Naroda; 15 narių).

Bosnija ir Hercegovina yra padalinta į dvi dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federaciją bei Serbų respubliką – kurios taip pat turi savo parlamentus. Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentas taip pat sudarytas iš dviejų rūmų – Atstovų ir Tautos. Serbų respublikos parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas. Vyriausybės ir teismų sistemos yra atskirtos.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinis žemėlapis

Valstybė sudaryta iš trijų autonominių vienetų (skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):

Bosnijos ir Hercegovinos federacija smulkiau suskirstyta į 10 kantonų, o Serbijos respublika – į 7 regionus.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos geografija.
Vlašić kalnas centrinėje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje.

Apie 90 % teritorijos užima kalnai, vidutinis aukštis 639 m. Aukščiausia vieta – Magličo kalnas pasienyje su Serbija (2396 m). Iš šiaurės rytų į pietryčius tęsiasi Dinarų kalnynas, šiaurėje – Savos žemuma.

Klimatas subtropinis mediteraninis (pajūryje ir Neretvos slėnyje), pereinantis į vidutinių platumų žemyninį (toliau nuo jūros), o kalnuose virš 1500 m virš jūros lygio – vėsus ir drėgnas.

Šalis turi ~20 km ilgio priėjimą prie Adrijos jūros.

Didžiausios upės – Sava, Una, Vrbasas, Bosna, Drina, Neretva. Didžiausias ežeras – Buško (56 km²)

Didžiausi Bosnijos ir Hercegovinos miestai:

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika.

Ekonomiškai federacija yra viena silpniausių Europoje. Svarbiausios ūkio šakos – naudingosios iškasenos ir jų perdirbimas. Kasamos akmens anglys, lignitas, geležies, vario, cinko, alavo, mangano bei chromo rūdos, boksitas, akmens druska. Apdirbamoji pramonė menka, labiau išvystyta tik metalurgija, kokso chemijos pramonė, mašinų gavyba.

39 % teritorijos naudojama žemės ūkiui, daugiausiai sėjami javai (60 % visų žemės ūkiui naudojamo ploto).

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 m. eksportuota 950 mln. JAV dolerių vertės prekių, importuota – 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės. 2000 m. tiek importuota iš Lietuvos, tiek ir eksportuota į Lietuvą prekių už 0,4 mln litų.

Sarajevas
Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos demografija.
  • Kalbos: bosnių, kroatų, serbų. Serbai daugiausia naudoja kirilicą, o kroatai – lotynišką abėcėlę; bosniai anksčiau naudodavo abi, bet pastaruoju metu daugiausia lotynišką.
  • Tautos: bosniai 48 %, serbai 37,1 %, kroatai 14,3 %, Bosnijos čigonai.
  • Religijos ir konfesijos: 40 % musulmonų, 31 % ortodoksai, 15 % katalikai, likusieji – judaistai, kitų religijų arba netikintys.

Tankiausiai gyvenama upių slėniuose, miesto gyventojų – 43 %. Žemės ūkyje 1999 m. dirbo 6,1 % gyventojų, ekonomiškai aktyvių gyventojų – apie 1 mln., bedarbių – 40 %.

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos kultūra.

Valstybėje privalomas aštuonmetis nemokamas mokslas (vaikams nuo 7 iki 15 metų). 2000 m. veikė 4 universitetai, 2 pedagoginės akademijos, aukštosiose mokyklose studijavo apie 40 000 studentų. Nuo 1994 m. veikia Švietimo atkūrimo fondas.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. „Bosnia and Herzegovina - The World Factbook“. www.cia.gov. 3 November 2021. Suarchyvuota iš originalo 24 January 2021. Nuoroda tikrinta 23 January 2021.
  2. 2,0 2,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. IMF. 14 January 2022. Suarchyvuota iš originalo 13 January 2022. Nuoroda tikrinta 14 January 2022.
  3. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Bosnija ir Hercegovina