Pereiti prie turinio

Peru vicekaralystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Virreinato del Perú
Peru vicekaralystė
Ispanijos imperijos valda

 

1542 – 1824
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Peru vicekaralystė
Location of Peru vicekaralystė
Šviesiai žalia spalva: de jure teritorija, tamsiai žalia – įkūrimo pradžioje realiai kontroliuota teritorija
Sostinė Lima
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1542 m.
 - Peru nepriklausomybė 1824 m.
Valiuta Pesas

Peru Vicekaralystė (isp. Virreinato del Perú) – Ispanijos kolonija Pietų Amerikoje, sudaryta 1542 m. Fransiskui Pisarui užkariavus inkus. Apėmė užkariautos Inkų imperijos teritoriją: dabartinę Peru, Boliviją, šiaurinę Argentiną, dalį Brazilijos ir Ekvadoro. O iki sukuriant Naujosios Granados (1717 m.) ir La Platos (1776 m.) vicekaralystes formaliai apėmė visą Pietų Ameriką, išskyrus portugalų ir olandų valdas. Sostinė buvo Lima. Vicekaralystę valdė 30 vicekaralių. Pirmuojų tapo Blaskas Nunjesas Vela. Gyvavo iki 1824 m. kai vicekaraliaus José de la Serna e Hinojosa armija pralaimėjo Ajakučo mūšį prieš Simoną Bolivarą.

Administraciniai vienetai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vicekaralystės audiencijų de jure teritorija

Peru vicekaralystė buvo dalinama į stambius administracinius vienetus – audiencijas, kurių skaičius keitėsi. Audiencijos savo ruožtu buvo dalinamos į smulkesnius vienetus korechimientus (1784 m. juos pakeitė intendencijos), o šie – į kabildus. Kai kuriose teritorijose egzistavo tarpiniai vienetai tarp audiencijų ir korechimientų: kapitonijos ir gubernijos.

Audiencijų sąrašas:

1717 m. trys šiauriausios audiencijos kartu atsiskyrė kaip Naujosios Granados vicekaralystė, o 1776 m. Čarkaso audiencija atskilo kaip atskira La Platos vicekaralystė. Tokiu būdu Peru vicekaralystės teritorijos sumažėjo iki dviejų audiencijų: Limos ir Čilės. 1787 m. iš Limos audiencijos išskirta trečioji – Kusko karališkoji audiencija. 1811 m. Čilėje prasidėjus nepriklausomybės judėjimui, Čilės audiencija galutinai atskilo 1818 m.