Pereiti prie turinio

Žemutinis Naugardas

Koordinatės: 56°20′00″ š. pl. 44°00′00″ r. ilg. / 56.33333°š. pl. 44.00000°r. ilg. / 56.33333; 44.00000 (Žemutinis Naugardas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemutinis Naugardas
Нижний Новгород
            
Minino ir Požarskio aikštė. Kremlius
Žemutinis Naugardas
Žemutinis Naugardas
56°20′00″ š. pl. 44°00′00″ r. ilg. / 56.33333°š. pl. 44.00000°r. ilg. / 56.33333; 44.00000 (Žemutinis Naugardas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Žemutinio Naugardo sritis Žemutinio Naugardo sritis
Gyventojų (2017) 1 264 075
Plotas 410 km²
Tankumas (2017) 3 083 žm./km²
Altitudė 200 m
Vikiteka Žemutinis Naugardas
Kirčiavimas Žemutìnis Naũgardas (Nìžnij Nòvgorodas; buv Gòrkis)

Žemutinis Naugardas (rus. Нижний Новгород) – miestas Rusijoje, prie Volgos ir Okos upių santakos; srities centras. Didelis upių uostas, svarbus geležinkelio mazgas, yra oro uostas, metropolitenas (nuo 1985 metų).

Labiausiai išvystyta pramonės šaka mieste – mašinų gamyba („GAZ“), taip pat gaminamos staklės, laivybos reikmenys, televizoriai. Išvystyta elektros energijos, juodosios metalurgijos, prietaisų gamybos, vaistų pramonė. Yra chemijos, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų įmonės, daug lengvosios ir maisto pramonės subjektų, varomas alus, gaminamas šampanas. Pro miestą nutiestas dujotiekis ir naftotiekis.

Kultūra ir švietimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra trys universitetai, medicinos akademija, daug institutų, konservatorija. Teatrai (dramos, operos ir baleto, komedijos, lėlių), muziejai (dailės, liaudies amatų, architektūros, upių laivyno, M. Gorkio ir kt.). Architektūros paminklai: 15001511 m. statytas kremlius su Mykolo Arkangelo soboru (pastatytas 1631 m.), Благовещенский vienuolynas (XIII a.), Pečeros vienuolynas (XIV a.), Успения cerkvė ant Iljos kalvos (nuo 1672 m.), Рождественская cerkvė (nuo 1719 m.), daug išlikusių XVIII–XX a. pastatų.

K. Minino atsišaukimas 1612 m. Autorius Konstantinas Makovskis, 1896 m.

Pirmieji slavai Okos ir Volgos santakoje įsikūrė XII a. Miestas įkurtas 1221 metais kaip Jurijaus Vsevolodičiaus tvirtovė Нижний. Dabartinis pavadinimas susiformavo XIV amžiuje. 1341 m. tapo Žemutinio Naugardo ir Suzdalės kunigaikštystės sostine. 1372 m. vietoje medinio kremliaus pradėta statyti akmeninė siena. 1392 m. žemės prijungtos prie Maskvos. XVI a. pradžioje pastatytas akmeninis kremlius. Nuo XVI a. 2-osios pusės – svarbus amatų ir prekybos centras pakeliui iš Maskvos į Vidurio Aziją, Indiją, Persiją. 1612 m. Žemutiniame Naugarde seniūnas Kuzma Mininas ir kunigaikštis Dmitrijus Požarskis surinko pašauktinius, kurie siekė išvaduoti Maskvą nuo ATR okupacijos. Nuo 1714 m. – gubernijos centras. 1896 m. mieste įvyko Pasaulinė paroda. 1905 m. vyko miesto gamyklos darbuotojų sukilimas.1932 m. miestui suteiktas Gorkio vardas, pagerbiant rašytoją M. Gorkį (1868–1936), gimusį šiame mieste. Antrojo pasaulinio karo metu tai buvo pagrindinis gynybinės pramonės centras Rusijos europinėje dalyje. Todėl nuo 1941 m. Iki 1943 m. miestas buvo bombarduotas vokiečių aviacijos. Nuo bombardavimo žuvo 590 miestiečių. 1980 m. į Gorkį ištremtas akademikas Andrejus Sacharovas. 1990 metais miestui sugrąžintas istorinis pavadinimas.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Volgos ir Okos santaka Žemutiniame Naugarde