Pereiti prie turinio

Florida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Florida
Florida
Floridos vėliava Floridos herbas
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Talahasis
Apygardos 67
Oficialios kalbos anglų
Įkūrimo data 1845 m.
Gubernatorius Ron DeSantis (R)
Leitenantas gubernatorius Jeanette Nuñez (R)
Gyventojų (2021[1]) 21 781 128 (3)
Plotas 170 304 km² (22)
  - vandens % 17,9 %
Tankumas (2021[1]) 128 žm./km² (8)
Aukščiausia vieta Britton Hill (105 m)
ISO 3166-2 US-FL
Tinklalapis myflorida.com
Vikiteka FloridaVikiteka

Florida (angl. State of Florida) – 27-oji valstija, įsikūrusi JAV pietryčiuose. Didžioji valstijos dalis išsidėsčiusi pusiasalyje, kurio vakaruose yra Meksikos įlanka, o rytuose Atlanto vandenynas. Sostinė – Talahasis. Plotas – 170,5 tūkst. km². Didžiausia metropolinė teritorija ir kultūrinis valstijos centras yra Majamis.

Valstija paskelbta nuo 1845 m. kovo 3 d.

Iki atvykstant europiečiams čia gyveno indėnų gentys. 1512 m. atvykę ispanai (konkistadoras Chuanas Ponsė de Leonas) paskelbė Floridos teritoriją Ispanijos nuosavybe, kurią pavadino Tierra florida (žydinti žemė, taip pat dėl sąsajos ispanišku Velykų pavadinimu Pascua Florida). 1819 m. šią žemę Ispanija pardavė JAV. Sutartis įsigaliojo vasario 22 d. 1845 m. Florida tapo 27-ąja JAV valstija.

Floridos valstijos topografinis žemėlapis

Floridos valstija užima visą Floridos pusiasalį, įsiterpusį tarp Atlanto vandenyno ir Meksikos įlankos, bei aplinkines žemyno sritis. Valstijai priklauso daug smulkių salų ir salynų pakrantėse (Florida Kisas, Dešimt Tūkstančių salų, Jūros salos ir kt.). Kranto linijos ilgis 2173 kilometrai.[2]

Paviršius žemas, lygus. Aukščiausias taškas (Britono kalva, 105 m) yra Floridos šiaurės vakaruose, Alabamos pasienyje. Tai žemiausias tarp visų valstijų aukščiausių taškų.

Didesnėje valstijos dalyje vyrauja drėgnas subtropinis musoninis klimatas, pietuose – tropinis. Metinė vidutinė temperatūra Floridos šiaurėje 20 °C, pietuose – 25 °C. Žiemomis šiaurėje kartais pasitaiko neigiamų temperatūrų. Per metus iškrinta 1000–1500 mm kritulių. Vasarą ir rudenį didelė uraganų tikimybė.

Upės neilgos, vandeningos. Į Meksikos įlanką teka Eskambija, Apalačikola, Očokonis, Suvanis, Kalusahačis, į Atlanto vandenyną – Sent Džonsas. Beveik visa Floridos teritorija, gausu pelkių ir šlapynių (Okenofokio pelkė, Evergleidsas), telkšo daug pelkėtų ežerų (didžiausias – Okičobis).

Floridoje gausybė paplūdimių
Vienas iš valstijos simbolių – apelsinas
Ki Vesto kurortas
Evergleidso šlapynės

Miškai užima apie 47 % Floridos teritorijos. Pakrantėse ir pelkėse veši mangrovės, salose ir pakrantėse yra kokospalmių giraičių. Pusiasalį ir aplinkines salas juosia koralų rifai.

Daug saugomų teritorijų, gamtos paminklų. Įsteigti Evergleidso (pasaulio paveldas), Drai Tortigaso, Biskeino nacionaliniai parkai.

2020 m. etninė sudėtis:

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenys[3]

Turizmas sudaro didelę dalį valstijos ekonomikos. Florida garsi savo citrusiniais vaisiais (apelsinais, mandarinais), taip pat pomidorais, cukranendrėmis ir kitais žemės ūkio produktais. Galvijai ir pieno gamyba svarbi valstijai, taip pat ir krabų, omarų, krevečių žvejyba.

Valstijos naudingosios iškasenos yra smėlis, žvyras, fosfatiniai akmenys. Floridoje išvystyta maisto pramonė, elektronikos ir transporto įrangos gamyba. Mediena ir jos produktai, ypač geltonosios pušies mediena, yra svarbūs valstijai.

  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. Florida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  3. USA: Florida, citypopulation.de