Samaros sritis
| Samaros sritis Самарская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
_-_Samara_Oblast.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Pavolgio federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Pavolgio | ||||||
| Administracinis centras | Samara | ||||||
| Rajonų | 27 | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Įkūrimo data | 1928 m. | ||||||
| Gyventojų | 3 172 925 (12)[1] | ||||||
| Plotas | 53 565 km² (53) | ||||||
| - vandens % | 3,1 % | ||||||
| Tankumas | 59 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Samaros sritisVikiteka | ||||||
Samaros sritis (rus. Самарская область) – sritis pietrytinėje europinės Rusijos dalyje, Pavolgio federalinėje apygardoje, prie Volgos upės vidurupio.
Samaros sritis įkurta 1928 m. gegužės 14 d. ir vadinosi Vidurio Pavolgio sritimi. 1929 m. pervadinta Vidurio Pavolgio kraštu, o 1935 m. Kuibyševo kraštu. 1936–1990 m. vadinosi Kuibyševo sritimi. Srities plotas – 53 600 km². Administracinis centras – Samara.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sritis yra Rytų Europos lygumos pietryčiuose, Volgos upės padalinta į dvi dalis – dešiniakrantę (aukštis iki 375 m Žigulių aukštumoje) ir kairiakrantę (ją sudaro Žemasis Pavolgys ir Aukštasis Pavolgys).
Klimatas žemyninis, sausringas. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra +21 °C, sausio mėnesio -13 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta apie 400 mm kritulių.[2]
Pagrindinė upė – Volga. Ant jos sudaryti Kuibyševo, Saratovo tvenkiniai. Per sritį teka Volgos intakai Samara (su Didžiuoju Kineliu), Sokas (su Kondurčia), Močia, Usa, Syzrane.
Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, kaštonžemiai. Būdingi mišrieji ir plačialapių miškai, besikaitaliojantys su stepėmis. Miškai užima apie 13 % srities teritorijos; daugiausia auga pušynai, eglynai, liepynai, ąžuolynai. Įsteigtas Žigulių rezervatas, Buzuluko šilo, Samaros Vingio nacionaliniai parkai.[3]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Samaros srityje išgaunama nafta (Muchanovo, Dmitrijevsko, Kulešovo telkiniai), gamtinės dujos, kasami skalūnai, molis, smėlis, dolomitas, kreida. Vystoma spalvotoji metalurgija, mašinų (lėktuvų, raketų variklių), automobilių (bendrovė Avtovaz), raketų, lėktuvų, kosmoso aparatų gamyba, laivų statyba ir remontas, naftos chemijos (naftos perdirbimo), chemijos (amoniako, plastikų, trąšų), elektrotechnikos, statybinių medžiagų, tekstilės, maisto pramonė. Veikia Volgos hidrolektrinė, keletas šiluminių jėgainių (Toljačio, Novokuibyševsko).
Srityje auginami kviečiai, miežiai, soros, grikiai, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, daržovės, veisiami galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai.[3]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Samaros sritis suskirstyta į 27 rajonus:
- Aleksejevkos rajonas (Алексеевский район)
- Bezenčiuko rajonas (Безенчукский район)
- Bogatojės rajonas (Богатовский район)
- Bolšaja Černigovkos rajonas (Большечерниговский район)
- Bolšaja Glušicos rajonas (Большеглушицкий район)
- Borskojės rajonas (Борский район)
- Chvorostiankos rajonas (Хворостянский район)
- Čelno Veršinų rajonas (Челно-Вершинский район)
- Isaklų rajonas (Исаклинский район)
- Jelchovkos rajonas (Елховский район)
- Kamyšlos rajonas (Камышлинский район)
- Kinelės rajonas (Кинельский район)
- Kinelės-Čerkasų rajonas (Кинель-Черкасский район)
- Kliavlino rajonas (Клявлинский район)
- Koškų rajonas (Кошкинский район)
- Krasnyj Jaro rajonas (Красноярский район)
- Krasnoarmeiskojės rajonas (Красноармейский район)
- Neftegorsko rajonas (Нефтегорский район)
- Pestravkos rajonas (Пестравский район)
- Pochvistnevo rajonas (Похвистневский район)
- Privolžjės rajonas (Приволжский район)
- Sergijevsko rajonas (Сергиевский район)
- Syzranės rajonas (Сызранский район)
- Stavropolio rajonas (Ставропольский район)
- Šentalos rajonas (Шенталинский район)
- Šigonų rajonas (Шигонский район)
- Volgos rajonas (Волжский район)
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis 2020 m.:[4]
- rusai – 89,6 %
- totoriai – 3,18 %
- čiuvašai – 1,56 %
- mordviai – 1,0 %
- armėnai – 0,66 %
- kazachai – 0,51 %
- uzbekai – 0,44 %
- tadžikai – 0,43 %
- ukrainiečiai – 0,4 %
- azerbaidžaniečiai – 0,36 %
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai (tūkst. gyv., 2021 m.):[5]
- Samara – 1173,2
- Toljatis – 684,7
- Syzranė – 165,7
- Novokuibyševskas – 98,3
- Čiapajevskas – 70,2
- Žiguliovskas – 50,4
- Otradnas – 46,9
- Kinelis – 36,7
- Pridorožnas – 27,5
- Pochvistnevas – 27,3
- Stroikeramika – 21,5
- Oktiabrskas – 20,7
- Bezenčiukas – 20,5
- Neftegorskas – 18,0
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Samara Oblast, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 237
- ↑ 3,0 3,1 Samaros sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Итоги Всероссийской переписи населения – 2020 по Самарской области
- ↑ Russia: Samara Oblast, citypopulation.de
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Samaros srities vyriausybės oficiali svetainė Archyvuota kopija 2005-02-12 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
- Samaros srities žemėlapis Archyvuota kopija 2007-02-08 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
