Pereiti prie turinio

Sverdlovsko sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sverdlovsko sritis
Свердловская область
Sverdlovsko srities vėliava Sverdlovsko srities herbas
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Uralo federalinė apygarda
Ekonominis regionas Uralo
Administracinis centras Jekaterinburgas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Viktoras Kokšarovas
Gyventojų (2008) 4 395 600 (5)
Plotas 194 226 km² (18)[1]
  - vandens % 0,4 %
Tankumas (2008) 23 žm./km²
Vikiteka Sverdlovsko sritisVikiteka

Sverdlovsko sritis (rus. Свердловская область) – sritis centrinėje Rusijoje, Uralo federalinėje apygardoje. Ribojasi su Permės kraštu vakaruose, su Komių respublika – šiaurės vakaruose, su Tiumenės sritimi – rytuose, su Kurgano, Čeliabinsko sritimis bei Baškirija – pietuose. Administracinis centras – Jekaterinburgas.

Didžioji Sverdlovsko srities dalis yra rytinėje Uralo kalnų pusėje – azijinėje Rusijos dalyje. Tik patys srities pietvakariai yra į vakarus nuo Uralo. Aukščiausia srities vieta – Konžakovo Akmens kalnas (1569 m). Rytinė srities dalis pereina į Vakarų Sibiro lygumą. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -16-20 °C, liepos 16-19 °C. Metinis kritulių kiekis siekia 500 mm.

Dauguma srities upių priklauso Obės baseinui – Tavda, Tura, Isetė, Sosva, Pelymas, o į vakarus nuo Uralo teritorija yra Volgos baseine (Ufa, Čiusovaja). Vyrauja daugiausia mišrieji miškai bei taiga.[2]

Sverdlovsko srityje yra svarbūs geležies, vario rūdų, boksito, asbesto, akmens anglių, durpių telkiniai.

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi Sverdlovsko srities miestai (tūkst. gyv., 2007 m.):

  1. Sverdlovsko srities plotas sumažėjo 81 kvadratiniu kilometru — Regioninis laikraštis
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas